Liudas Sodonis – rašliavos

© Dori 

Nežinau kodėl, bet tokie ir panašūs vaizdai mane hipnotizuoja. Dabar kiek perkračiau visą galva ir kiek prisimenu tai gali išvysti tik šaltą žiemos ankstyvą ryta, pavakarį arba naktį. Galėčiau išsidrėbti kur patogiai ir žiūrėti iki aušros… o išsidriebti smagiausia sniege, su mylimu žmogum šalia užversti galva ir stebėti viską, juk mintis taip gerai bėgioja dangaus takeliais tarp žybsinčių žvaigždžių! :]

Kai buvau savaitgali namie, dangus nakty buvo toks, kokio senai nemačiau… Paukščių takas buvo tiesiai virš galvos. Kosminis rūkas, žvaigždžių spiečiai – viskas kaip ant delno! Tai dar viena priežastis nelikti Vilniuj ir dar viena priežastis dažniau grįžti namo!

Užvakar snigo Šilutėj, vakar Vilniui.

Artėja žiema