Liudas Sodonis – rašliavos

Atsikeliu ryte, sunkiai taip. Bet greitai kaičiuos kavutės, susirandu dar Mamos kepta pyrago šmotą. Nusiprausiu, apsirengiu, užsipilu kavą, pradedu kramsnoti pyragą, atsiverčiu bloglines.com, analizuoju pateiktus blogus.

Prisimerkiu, atsimerkiu… O kas gi čia? Kažkoks mažas atletiškai atrodantis tarakonas bėga per mano monitoriaus viršutinį kraštą. Sustoja, pasižiūri į mane. Apsisuka ir bėga atgal.

Ne nu… dar susmarkstau, atrodo, kad jau ir atsibudęs.  Taip tarakonas tikras.

Bet jau taip tingiu jį galabyti,  gal tegu…Na, bet jis mokesčių nemoka, neprisideda prie bendros kambario ruošos. Ir šiaip velnias žino ką pas mus veikia. O aišku, jie kaip ir marozai, po viena nevaikšto, atsirado vienas tai į įkurtuves visa šutvė ateis ir dar ilgam užsiliks…

Ok, žiūrių kas čia po ranka butų tinkamas galabijimo būdas. Iki čekis – tiks!

Imu aš tą tarakoną, su popieriuku, sumoduliuoju į kamuoliuką. Na negi rankoj laikysi? Reik imt ir išmest! Bet dar tas pats tingiu jausmas…. eh nu.. Imu nusitaikau. Ir metu į už 3 žingsnių esančia šiukšlinę stovinčia šalia mano batų.

Na ir ką? Už ta tingumą matyt, rutuliukas “kiaurai” įkrentą į mano batą! Šoku nuo kėdės imu, apverčiu batą iškratau tą kamuoliuką. Bet kažkaip įtartinai jis išsiglamžęs.. Tarakono nebėr!

Apverčiu batą ir stipriai kratau jau į šiukšliamaišį tą kosmoso turistą!

Tikiuos iškrito, netikrinau