Liudas Sodonis – rašliavos

Aha, pavadinimas taip ir turi skambėti!

Šian vaistinėj dairiausi arbatos gerklės skausmui malšinti, bo darbe jau pasibaigė, o kadangi noras pasveikti didesnis negu noras taupyti, stovėjau prie lentynos ir rinkausi arbatą

Rinkausi ilgai, gal koki 15 min, mat žolelių pavadinimai man nieko nesako ir apskritai, nemanau, kad vaistinė būtent ta vieta, kurioje vaistus rinktumeis pats. O kartais vaistinės labai nustemba ir suirsta, kai aš parašau kažko kas yra padėta ir turėčiau pats pasiimti. Bet iš kur man žinoti, ko man tiksliai reikia? Aš farmacija baigiau ar jos?

Bet, tai va, pasiūlė man arbatą “Gripolis-2″, šalia buvo padėta to pačio gripolio pirma versija (“Gripolis-1″). Aš sakau – “Ok imu, bet kuo skiriasi gripolis 2 nuo gripolio 1? Negi atsirado patobulinimų? O gal pridėjau naujų funkcijų ar ištaisė senas klaidas?”, na teta vaistininkė sutriko, ir tik pasakė, kad antras gripolis stipresnis. Beje kaina ta pati ( Spėju galvojo ar nereikia manęs nusiųsti, kur į kitą skyrių, kaip ir daktarė. )

Na bet visai nuo pavadinimo nukrypau..

Grįžau aš į darbą, išsipakavau arbatą, pasiėmiau pakelį, eidamas paskaičiau kad reikia 2.. grįžau pasiėmiau dar vieną, užsipyliau ir mažąjį puoduką užsidengiau bokalu kad pritrauktų, be traukdama spėjo ir pravėsti.

Ragauju, skonis toks mmm, iš kažkur labai gilių prisiminimų bekylantis. Kai mama kepdavo orkaitėj vištą, ji visa iššusdavo savo sultyse, o juos nutekėdavo ir atvėsusios tapdavo žalotinu, kadangi dar būdavo gausu kmynu – želė įgaudavo truputi kmynu skonio.

Vat va tokią arbatą aš nusiprikau