Šian turėjau per tam tikrą laiką stipriai susikaupti. Praktikuoju gan buką žiūrėjimą į vieną tašką, tol kol mintys išsivalo ir esu jau kaip ir pasiruošęs. Žinoma +aplinkos kintamieji. Kad visai jau bukas neatrodyčiau žiūrėjau į ant stalo sunertas rankas. Akys braidžiojo po pirštų – spalvas, atspalvius, kampus..
.. ir užstrigo už dešiniosios rankos smiliaus piršto, tarpeliu tarp nago sąnario ir viduriniojo. Kažkas balto. Kažkas truputi iškilęs.
Ogi puslelė, maža, pakilus puslelė.
Taigi pirštą saulėj nudegiau ir pradėjo luptis, jo kieta, oda.
Na to dar nėra buvę! …
Tikiuosi, jog tai nereiškia, kad šią vasarą teks keisti visą oda.
P.S. Jei bėgdamas miške trumpama sustoji atsikvėpti ir kiek paeini, o po to iš nugaros išgirsi stiprų dundėjimą, lyg arklio bėgimą padžiūvusiu kalniuku, o atsisukęs žiūri žiūri kol galiausiai pamatai mažą juoda šikšnosparnio ausim, šunį – bokserį, bėganti paskui tavęs ir sustojanti už kokio 10 metrų… tai ženklas, jog laikas nustoti ilsėtis? ar tai reiškia, kad ir karšis kalė į galvą ir laikas atsigaivinti?
P.P.S. užvilko AFI.


5 comments
Comments feed for this article
Trackback link: http://liudas.sodonis.eu/pirstas/trackback/