Liudas Sodonis – rašliavos

Taigi šią naktį pirma karta gyvenime (kiek dabar pamenu) sapnavau košmarą. Buvo įdomi patirtis

Viskas prasidėjo nuo to, kad teko daug daug daug mokytis matematikos, pažymiai buvo geri, kaupiamasis balas ir nemenkas, bet, visi pasimokyti reikia.

Pradžioje užmigau sunkiai, karšta, šalta….

Prabudau naktį su skaudančia gerkle, patamsį susiradau hols.  Užmiegu vėl…

Atsikeliu pats be žadintuvo, matau, kad Dangis jau išvaręs į egzaminą, aš tik vienas prabudęs, ogi žiūriu 9:15, o egzaminas 9:30!!!! Greitai puolu žadinti Robertą ir Jurą, į egzaminą nespėsim niekaip. Po kažkiek laiko grįžta Dangis, sako egzaminas, buvo labai lengvas, visi ko gero išlaikys…. O musų nėjo pažadinti nė su šaltu vandeniu, taip įmigę buvom.

Na ką jau padarysi.

Juras sakos varys į Kirtimus ir ten gaus referatą, nes ten viską per pusvalandi galima gauti. Po to susitiksim mieste ir nuspręsim ką daryti.

Aš nervinuosi plėšau užuolaidas…

Po kelių akimirkų atsiduriam, kažkokioj daržinėj, kitkos voliojas ir visą kitą.

Tada kitu kampu matau, kaip atvažiuoja furgoniukas į šalie esančią degalinę, išlipa keturi policininkai ir viena policininkė, išleidžia kalinį į wc. O tas iš kažkur išsitraukia pistoletą ir paleidžia pora šūvių į rezervuarus, jie sprogstą, o tas bėga velnias žino kur.

Policininkė įbėga į daržinę, kurioje mes tūnom. Ji išsitraukia ginklą ir rodo pažymėjimą, tada mes ir išsitraukiam ginklus ir pažymėjimus. Mes spec. agentai! Pagalvoju – o kaip liux, dabar bus pateisinama priežastis dėl egzamino praleidimo!

Ji sako, netikiu, kad jūs spec. agentai! Ir kažką japoniškai ar kinietiškai suburba. Tada didžiulis pulkas karatisšių įbėga į daržinę! Sukomanduoja pulti mus!

Bet karatistės stovi ir sako: – Mes jų pulti negalim, juk jie su Džekiu Čanu, mūsų mokytojas, tėvas labai jį ir jo girto meistro techniką gerbia, mes jų nepulsim!

Pažiūriu, ogi tikrai šalia mūsų stovi Džekis!

O tada prabudau, pažiūriu į laikrodi dar tik 7:20, 5min iki pirmojo žadintuvo. Uh!