Prieš savaitę daviau kraujo. Litro pusę (ir dar truputį). Buvo visai smagu
Viskas prasidėjo prieš 2 savaites, kai su studijų skyriaus vedėją atėjo tokia moteriškė ir išbėrė kaip pupas viską ką reikia daryti norit duoti kraujo. Išbėrė, tokiu pat greitumu ir įėjo ir išėjo iš galvos.
Prieš savaitę, visas šis reikalas buvo prisimintas. Iš pradžių visai nebuvau nusiteikęs. Bet po to kažkaip su draugu nusprendėm, kad visgi reikia. Ir tai visgi smagiau, nei Dif. lygtis spręsti
Davė tokia anketą, sako reikia užpildyti. Imam, pildom. Klausimai tokie… tarkim “Ar dviejų metų laikotarpyje netikėtai neviduriavote, neišbėrė lūpų, nekarščiavote?”. Na kaip čia pasakius netikėtai, kaip ir tikėtai. Dar “noritia duoti, leukocitų, eritrocitų ar plazmos?” O tai viso kito neimtų, jie pasirinkčiau vieną, atgal supiltų, ar tik tai ką pažymėjau išsiurbtų?
Po to vidun į auditoriją, sako išgerkit arbatos ir sausainių užvalgykit. Reikia! Kad nenualptumėt kraują besiurbiant! Ir cukraus daug, daug įsidėkit. Arbata su cukrumi žmogui, kuris jau daugiau kaip 13 metų geria ją be cukraus, tai… na bet, ok subėgo.
Toliau registracija, bendri asmens atpažinimo klausimai. Mokamai (jei mokamai tai 40 lt duoda) ar nemokamai duodi kraujo puslitrį? Jei nemokamai, tai gauni sertifikatą, raktų pakabuką bei pakvietimą į kiną
imam kiną žinoma.
Toliau kraujo atpažinimo procedūros. Į Bevardį šmaukšt, nusiurbia truputi, patepa ant plokštelės ir burią kraujo grupę. Išbūrė, sutikrinau su tomis, kurios ant vairuotojo pažymėjimo, toks pačios, pataikė :>
Toliau pas greitakalbį daktarą. Tas išbarbena daug ligų, kurias vos spėji suprasti ir klausia ar nesi sirgęs, na lyg ir ne. Kraujospūdis – ok. Dar užvalgyk, ir arbatos būtinai su cukrum.
Atėjo eilė į kėdę sėsti, sėdam. Užrišą ranką, sako – pumpuok! “Nematau venų” sako seselė. “aš ir nematau” pritariu ir pridedu “o gal nėra?”. “pumpuok ir bus”. Pumpuoju, spaudo tariamą venos vietą. “O”, sako , “jau matau”. Matyt turi dar viena regėjimą, nes aš nič nieko į vieną panašaus nemačiau. Išsitraukia maišelį, ištraukia adata. Ilga, didžiulė. Dengiuosi akis, viens du, jau ir kraujas bėga
Fuksai priekį žiūrį, reik kažką daryti. “oi, kaip skauda, oi baisu, akyse tamsėja”, išsigando
Pora min ir jau puslitris pilnas. Sako jau trauks adatą. OOOooo! Adata tai tokio storio kaip adatą kamuoliui pūsti! Bet kai dūrė, rodėsi kad rakšti krapšto lauk.
Štai ir viskas! Pasiimu gėrybes ir atgal į paskatas.
Reiks dar kada duoti. Beto jei 40 kartų duodi nemokamai garantuojama valstybinė pensija ( visas šis dalykas, greituoju būdų truktu 7 metus ).
-
Pingback from Blogorama #265 : nežinau.lt on 2007-11-28 at 20:33
-
Kraują daviau jau penkis kartus. Ir nieko blogo nė kartą nepajutau. Priešingai – kokį mėnesį po kraujo davimo būna pagreitėjusi medžiagų apykaita ir jaučiuosi atsigavęs. Be to, nuleidus kraują (šiaip jo tikrai ne puslitrį nuleidžia, maximum 400 ml), pagerėja kai kurios vyriško kūno funkcijos, Know whatahmean, know whatahmean, nudge nudge, know whatahmean, say no more
-
man 2 kartus eme ish venos krauja ir abu kartus silpna ziauriai pasidare kazi po tokios proceduros kas bootu :>
-
Pingback from Tu sveikas - duok kraujo! Neduosiu! on 2007-12-31 at 14:07
-
ai nu kam tie bereikalingi burbejimai ir nusiskundimai.. pasitaike ne koks poliklinikos personalas ir tiek.. tai dar nereiskia kad visiems taip bus kurie ims krauja..
-
Pingback from Mantas Malcius | » Kraujo donorystė #1 on 2008-11-28 at 19:45



20 comments
Comments feed for this article
Trackback link: http://liudas.sodonis.eu/kraujo-donoryste-ispudziai/trackback/