Liudas Sodonis – rašliavos

Vakar bemindamas namo prasukau pro Pušyno sanatorijos papėdėje esantį kalniuką/šlaitą/whatsoever, jis ypatingas tuo, kad yra gan ilgas ir statėjantis į viršų, bei grįstas akmenimis, na gan ir status. Iki vakar tikėjau, kad į jį įminti reikia labai daug sveikatos, jėgų, palaikymo ir pan Bet iki vakar vakaro, ėmiau ir beveik į myniau, sutrukdė svarbus telefono skambutis, kurio ilgai laukiau.

Tad šian pagalvojau, kad jei jau pradėjau reik užbaigti. Vakare padariau mažą apšilimą, pažiūrėjau į ramiai tekančia Nėri ir įmyniau!

P.S. Liežuvis nebuvo iki pat žemės nutįsęs, visi kas dien mynimas į Tauro kalną nenueina šiaip sau

Susikaupimas žiūrint į upę.

Buvau labai rimtai nusiteikęs.

Kalnas

Liežuvis ne iki žemės. Tiesa sakant spėjau susivynioti ir susikišti į burną.