oras

You are currently browsing the archive for the oras category.

Trūlikas kaip Elo Bandžio batų parduotuvė

2009-01-06 in eismas, gyvenimas, intarpas, keistas pasaulis, neteisingas pasaulis, oras, pastebėjimas, transportas by Liudas Sodonis | 6 comments

Va ir laikai atėjo, už lango -19 ( pagal meteo.lt ), bet viešajame transporte vistiek pilna žmonių. Gal nevisai pilna dėl to, kad jų tiek pat, o todėl kad pilna meškų (mot.g.), su storais kailiniais/striukėm/paltais.

Kiekvieną dieną atvažiavęs į darbą galiu sakyti – “Šian į troleibusą įlipo stora moteris”. Ir tikrai įlipa tokios kurios mano kad yra dydžio M ar L (čia tokia kuri turi mažiau pasitikėjimo savim), bet iš tikrųjų per apimtis yra ne ką mažesnės už mane (turiu užsiklaupęs atsargų žiemai, tik dar nežinau kaip jas naudoti),

Gi normalu įlipant kitiems į trūliką trupti pasispausti ar pasitraukti nuo tako, kuris nėra jų nuosavybė!!! Ir dar žiūri tokiom akim, mol kaip čia drįsti eiti! O kaip jos nori išlipti jau pradeda spaustis prie durų dar likus porai stotelių.

Teko važinėti ir Klaipėdoje ir Šiauliuose, tokių dalykų dar nieku nemačiau!

Ir atsiprašau jei ką įžeidžių iš moterų, bet apie vyrus viešajame transporte to visiškai pasakyti negaliu. Net marozai/šaltukai/sportininkai elgiasi padoriau!

Ir beje aš nekalbu apie normalių apimčių moteris, žinoma ir apkūnesnių normalių pasitaiko.

Apskritai atrodo trūlike baigiasi visi kultūra ir prasideda kažkoks nesąmoningas kovojimas už būvį, baikit, čia gi ne paskutinė kelionė, bet jei ir paskutinė, tai susitaikykit ramiai.

Beje įspėju, dar kartą mane pastumsit, įspirsit ar kitaip norėsit su manim susidoroti – pradėsiu ir aš!

Dar kartą atsiprašau jei ką įžeidžiu, bet jau tokia ta situacija.

Būkit ramūs!

Amen.

audra

2007-06-17 in gyvenimas, intarpas, oras by Liudas Sodonis | 5 comments

Vakar gi pagaliau audra atėjo ir iki Vilniaus. Ryte buvo gan vėsu, paukščiukai čiulbėjo, žmonės “Kryžiaus kelio” kelyje rinko kažkokias neaiškias žolytes ir stebėjo dangų. Bėgau sąžiningai, tad jokių šunų sekančių iš paskos nebuvo, išskyrus dviratininką, kuris rodos mane sekė (tikriausiai jis manęs nesekė, o šiaip važiavo tuo met kai aš bėgau, bet kai galvoji, kad tave kas nors seka – bėgt lengviau; bet šunys tikrai buvo), parbėgant saulė pradėjo kepinti viršugalvį, dangus buvo giedras giedras. Per piet pradėjau girdėti dundesius, bet pamaniau, kad čia ko gero gretimame barake remontą vėl daro. Dar po valandos užmačiau, kad nuo miesto Šiaurinės pusės slenka, labai lėgai, bet slenka, didelis juodas debesis, užimantis visą mano regėjimo lauką. Paaiškėjo, kad dunda! Tas debesis buvo senai nelyjęs, nes visas buvo piktas ir spaudės žaibais. Dar po valandos sukilo vėjas, žaibai jau rodos buvo virš stogo, kągi išjungiau pc, pasiėmiau konspektus ir nuėjau į balkoną stebėti natūralių gamtos reiškinių. Pradžioje lietuve paskendo Viršuliškės, po to Karoliniškės, TV bokšto nebesimatė po maždaug 3min, kai lietus ten pasirodė, tada nebesimatė ir Akropolio, šakės galvoju, kaip be Akropolio dabar?!;) Dar po keliatos minučių smarkus lietus pasiekė ir mano kojas drybsančias ant balkono turėklo, matomumas buvo gal kokie 300 merų, toliau – pilką. Žaibai talžė dangų maišydamiesi su lietum apie valandą, po to po truputi slinko tolyn link centro… ir prasidėjo kruša! Jei ledo gabaliukai būtų buvę mėlyni tai galėjai lengvai pamatyti, jog dangus atsiuntė minto’no, kad visi kvėpavimą pasigerintų!

Pagaliau viskas baigės, lietus nuėjo tolyn, kaip ir saulutė jau bando nedrąsiai lįsti lyg ir ne.. Užmąsščiau išeiti pasivaikščioti, pakviepuoti gaiviu oru. Keista, oras nebuvo toks lengvas ir gaivus.. na gali, einu ten, kur kaip ir galvojau vanduo bus pridaręs daugiausia pokyčiu. Vienoje vietoje, nuošliauža palaidojo gal kokius 8m^2 žolės, upelį bėgo nešvarus vanduo, bet toliau buvo dar gražiau. Yra tokia dauba, kurios apačioje bėga siauras upeliūkštis. Dabar ten buvo, srauni Amazonė, griaužianti vingius, na iš akies primečiau, kad ~30cm viskas paliko. O toliau, didžiojoj įkalnėj, lietus išgraužė velniškai didelį ravą! Vietomis siekianti man iki kelio! Atrodė labai įspūdingai, gaila neturėjo su kuo užfiksuoti. Visam miške, kur ėjau, vis po medį neatlaikiusį krintančio vandens spaudimo ir prigulusį. Tvanka, kaip ir įtampa geram filme vis didėjo, kart kartėlėmis palynojo, griaustinis padundėjo…

O vėliau, apie 19val. audra sugrįžo iš ten kur ėjus, viskas vyko ekvivalenčiai, tik sudedamosios dalys buvo jau mažesnės, lietus slinko ir nuslinko, o pikti žaibai liko, taip ir sėdėjau balkone, kambary prie lango, balkone, kambary prie lango, balkone, lovoj ir žiūrėjau į naktinio Vilniaus padanges apšviečiamo stiprių žaibų. Gražu.

O dabar yra vėsu..