google

You are currently browsing the archive for the google category.

Vat ėmiau ir parašiau Google Chrome extension’ą, gal pravers ir jums :)

BETA versija, po kiek laiko jei viskas veiks kaip ir turi būti perkelius į google chrome extensions galeriją.

Problema: turiu daug atidarytų tabų su paveiksliukais (reddit), gerais straipsniais ir pan. Noriu jais pasidalinti su mergina, draugais ar šiaip išsisaugot tolimesniam naudojimui. Galiu eiti per tabus kopijuoti adresus atskirai, dėti juos kažkur… bet taip labai nepatogu!

Sprendimas: susirasti pasirašyti extension’ą pačiam, kuris visą tai padarytų už mane :)

Panagrinėjau doc’sus, panagrinėjau kitus extension’us, supratau, kad paprastą extensioną parašyti labai nesunku. Tad ėmiau ir per n laiko parašiau.

Funkcijos: šis extension’as nieko kito nedaro kaip tik:

  • Surenka visų atidarytų tabų adresus (url) ir juos surašo į vieną vietą, kurioje galima nuorodas redaguoti kaip paprastą tekstą.
  • Vienas mygtukas leidžia visas nuorodas nukopijuoti į clipboard’ą.
  • Kitas mygtukas atidaro GMail’ą ir visas nuorodas surašo į body lauką.
  • Rodo atidarytų tab’ų skaičių.

Extension’as: reikalavimai – google chrome arba chromium naršyklė.

Instaliuoti!

Keletas nuotraukų:

Žinomos bėdos:

  • Kartais kai turimų nuorodų ilgis yra labai labai ilgas ( kiek ilgas kol kas neradau ), GMailas išmeta klaidą, kad negali atidaryti tokios ilgos nuorodos. Kadangi duomenys paduodami GET metodu.
  • Jei prie GMail nėra prisijungtą extension’as atidarys tokį langeli su kodu, bet ne laišką, tad laiško tuo mat išsiųsti nepavyks.

Nežinomas bėdos:

  • Kol kas tokių nežinau :)

Reikia padaryti:

  • Pakeisti nustatymų išsaugojimo pranešima.
  • Pagražinti patį popup’ą.

Berašydamas šį kodą nagrinėjau VerticalTabs extension’ą.

Jei patiko mano darbas nesidrovėkit, paaukokit ;)

Vis galvojau, kaip čia būtų galima geriau panaudoti buzz’ą ne tiesiogiai.

Po kiek laiko šovė mintis, kad tai galėtu būti labai gera alternatyva blogų komentarams. Nors aišku, nesinorėtų visai jų pakeisti su buzz’u, bet o gal kada :)
Pliusai:
  • Visi komentarai vienoje vietoje.
  • Pati geriausia apsauga nuo spamo.
  • Patys greičiausi serveriai, kokius eilinis blogeris gali gauti :)
  • Matoma ir bloge ir buzz’e.
  • Nebus komentarų vagystės, kai jie pasilieka tarpiniuose serveriuose, kaip facebook’e ar twitter’y. Šis punktas man atrodo svarbiausias.
  • Visa informacija apie autorių jo google profilyje.
  • Lengvas trolių baninimas.
  • Tikslus komentatoriaus pašto adresas.
Minusai:
  • Nesimato tikslaus laiko.
  • Negalima atsakyti “po” komentaru.
  • Negalima matyti ip, ar kitaip filtruoti pagal meta duomenis.
  • Nėra importo eksporto.
Bet manau pliusų padaugės ir minusų nebeliks, kai atsiras pilnavertis API. O tada atsiras ir pluginų ar net tam pritaikytų šablonų.
Kol, kas konseptą galite pamatyti pas mane. (Iš kar kai jis atsiras buzz’e. Jau matomas)

Nuo to laiko kai Džiugas parašė apie tai kaip Google pasakė ne Kinijai praėjo jau geros dvi savaitės. Nuo tada internete perskaičiau ir praklausiau (podcast) daugybe veikalų apie tai. Gal apie tai jau girdėjot, bet kertu lažybų, kad bus tokių kurie girdėjo tik patį faktą. O tai mano nuomone svarbi tema ir pats įvykis, kadangi gyvenat internete (o taip, aš jame gyvenu) tai tas pats kaip apiplėštas tavo draugo butas.. Todėl pateiksiu mano nuomone įdomiausius faktus.

Taigi kodėl Google iš tikrųjų išėjo iš Kinijos rinkos?

Žmogaus teisės? Ar dar kažkas gilesnio? Pradžioje konflikto daug kas teigė – “o taip google padarė teisinga sprendimą, norėdama nefiltruoti paieškos rezultatų Kinijos internautams”. Jie [Kinijos hakeriai, kurie turėtų veikti po valdžios sparneliu, nors pati Kinijos valdžia tai neigia (logiška)] įsilaužė į gmail paštą tų žmonių, kurie kovojo dėl žmogaus teisių Kinijoje. O tai labai nepatiko Sergejui Brinui, vienam iš googlo įkūrėjų, bei žmogui žinančiam kaip gyvenasi po priespauda. (Einat šeštuosius metus Sergėjaus šeima turėjo bėgti iš Rusijos) . Nors Erikas Schmidtas, bandė tai kaip ir praleisti pro akis, visgi Kinijos rinka yra viena iš greičiausia besivystančių bei turinti didžiausia potencialą ir vartotojų skaičių šiuo metu. (Nors kaip teigiama dabar, kad reklamos verslas sukosi sunkiai ir tai nebuvo jau tokia gera, pelninga pozicija googlui.) Taip pat girdėjau absurdišką mintį – kad tokie Kinijos valdžios veiksmai gali sukelti pilietinį karą Kinijoje. Motyvas būtų tas, jei daugelis kompanijų susipyktu su Kinija ir visą savo gamybą perkeltų į kitas šalis, tada masė (ką ten masė, milijonai) Kinijos darbinikų, kurie dėl tų pačių kompanijų paliko gimtuosius kaimus ir persikėlė į miestus dirbti fabrikuose, kurie tenkinio užsienio poreikius, tiesiog nebetektų darbo. Bet apsurdiška ši mintis dėl dviejų priežaščių 1) rinka ieško kur pigiau, o pigiau nei Kinijoj, su tiek pigios darbo jėgos nelabai kur yra, todėl, jei įvairūs daiktai pradės brangti, žmonės pradės sakyti – ai koks skirtumas, kas ten ką laužė, noriu savo iPad’o pigesnio, bent xx pigiau, davai, tegu Kinai toliau viską gaminą. 2) Kinai ne tokie žmonės, kurie galėtu kelti pilietinį karą, ilgus amžius jie gyveno valdomi vieno monarcho per tiek laiko tikrai priprato, be to Kinijos valdžia tikrai nėra tokia kvaila, kad tai lestų.

Nors Google atėjo daryti biznio pas Kinija ir duodi jai duoklę už to biznio darymą, bet Kiniai buvo įžūlus ir sugalvojo, kad dar reikia įsilaužti ir pašniukštinėti, kas ten pas juos viduje geresni, gal ką būtų galima pasiskolinti ir pakopijuoti. Google pasakė – man jau to gana! Jūs elgetės tikrai negražiai ir neišauklėtai (kur aš čia skaičiau, kad Kiniai buvo mokomi kaip gražiai ir mandagiai elgtis prieš Pekino Olimpines žaidynes?)

Po to viso sekė Googlo derybos su Kinijos valdžia apie paieškos turinio cenzūravimą. Ką valdžia atsakė į tai? – Eikit Velniop![EN] Ir Googlas išėjo – arba jis veikia taip kaip turi veikti (be cenzūros) arba taip kaip reikalauja šalies įstatymai. (Dar labai gražus poelgis buvo išleisti visus google.cn darbuotojus atostogų, tam, kad jei ateitų policiją negalėtų areštuoti nieko dietų darbuotų.)

Siva Vaidhyanathan [en] sako, kad jie išėjo ne dėl žmogaus teisių nepaisymo. O todėl, kad norėjo apginti/užmaskuoti debesų ir pačio googlo saugumo problemas, nes kas būtų Googlui ir kitiems debesims tada, jei masė žmonių išmastytu, kad laikyti duomenis ten yra nesaugu. (Va čia dar viena tema – kam patikėtumėt saugoti savo brangakmenius – sau ar draugui, kuris užsimą įvairių daiktų saugojimui, turi pasisamdęs daug apsauginių yra investavęs į labai stipras apsaugos sitemas ir nuolat mokosi kaip geriau saguoti? Nežinau, kaip Jūs, bet aš tikrai atiduočiaui viską draugui! O kur saugotumėt savo duomenis? Privačius(viską galima užšifruoti)/neprivačius? Ar pas save, ar ten kur hėbra tikrai tuo užsiima ir žino ir daro taip kaip patikimiau ir saugiau viską saugoti?).

Šita Sivo mintis man labiausiai patinka, aš pats ilgai stebėjausi, kaip pats pakliuvau į informacijos pinkles ir nepagalvojau apie tai. Ar tai teisinga? Spreskit kiekvienas asmeniškai. Juolab, kad pas googlas to nekomentuoja. Dar Sivas bando paneigti mintį, kad googlas kovoja, dėl žmogaus tiesių žengdamas tokį žingsnį, nes tai galėjo jau padaryti daug ankščiau, pačioje pradžioje kai buvo įžengta į rinką. Nors aš manau, kad Sergėjui, jau tai senai nepatiko, ir dabar tai buvo tiesiog taurės perpildymas, po kurio jis pasakė – Žinot ką, man gana.

Dar viena labai įdomi Bruce Schneier [en] mintis – gmailas turi backdoor‘ą(atsargines duris, per kurias tam tikru būdų galima patekti į vidų), per kurį atrodo Kinų hakeceriai ir pateko į vidų. Tokius beckdorus priversti turėti dauguma kompanijų, dėl valstybės saugumo reikalų, kad pati valstybė galėtų šnipinėti savo piliečius.. Bet pala, Brucas nepateikia jokių šaltinių. Bet jis labai gerbiamas saugumo ekspertas, kuris imtų ir tokius dalykus prisigalvotų. Tai iš kur jis tai ištraukė? Ko gero iš pačio googlo, na matyt ne tiesiogiai, bet jis turi patikimų ryšių googlo viduje. Ši mintis man labiausi nepatinka, bet bijau, kad pati teisingiausia… O kas jeigu taip? Pati valdžia, kalta dėl dabartinės padėties, dėl savo noro per daug žinoti? Ir ne vien dėl savo šalies, čia jau kalbama apie visą pasaulį! Ko gero pati valdžia tai labai gerai supranta, ir bandė švelnint padėtį[lt][en], bet kokia iš to nauda?

Nors dar įdomu, kokių dar 30 kompanijų, kuri buvo nulaužta? Adobe oficialiai savo bloge pranešė, kad jie tikrai buvo paklupdyti ant kelių, taip pat ir Yahoo. O dar, kodėl kiti tyli? Gėda prisipažinti? Spėju, kad tikrai buvo patekta ir į MS[lt] vidų, bet jie gal net to nepastebėjo, nes kaip rašo wirde magazine [en], viskas buvo labai labai labai stipriai šifruota ir saugomasi būnat vidui. O kas jau kas, bet MS tikrai nepasižymi saugumu.. Beje visur laužtasi ir ieškota ne vien tik informacijos apie žmones ginančius žmogaus teises, buvo lįsta ir giliau, žiūrimi programiniai išeities tekstai ir pan.

Kaip čia viskas bus toliau? Žiūrėsim, nes šis konfliktas tikrai prives prie kažko.. Ar tai turi būti svarbu eiliniam internatui? Manau, kad taip, nors atrodo, kad tai Jūsų neliečia, yra kažkur toli, delfis ir one’s/facebook’as veikia normaliai, bet viskas yra kur kas arčiau nei manote.

P.S. Ne visos nuorodos, kurios čia turėtu būti yra pateiktos, dėl neaiškių aplinkybių mano darbe esanti win mašina neišsaugojo visko ką saugojau…

P.P.S. Ką nors praleidau ar suklydau? Nesidrovėkit, papildykit ir pataisykit mane!

« Older entries