.. kas meto šiukšles ant kelio? Tiksliau tokius daiktus kurie praduria padangas pirmadieniais ryte pusiaukelėj pakeliui į darbą? Nebijokit, nieko nebus. Na tik gal tokį pat sąsagą (o gal ir ne vieną) su smeigčiau, kur minkšta…
Na o jei rimtai – ryte prabudęs per langą matau, kad oras toks.. nekoks, į darbą mintis nelabai noris, gal su mikriuku lėkti, nesušlapsiu/šalsiu/sirgsiu, bet ai, reik grūdintis, galvoju sau 
Porą ekstremalių vietų praminu, visai neatkreipdamas dėmesį į jas. Minu minu, šviesaforai, tokie malonūs, tik žaliai šviečia ir, prie Nacionalinės galerijos, pajuntu, kad kaži kas ne taip. O gi galinė padanga minkšta, ką ten minkšta. Tuščia. Bandau pūsti, bet tas pats, kas su lūpom prieš vėtrą
Kaip dabar pamenu reagavau labai labai ramiai. Nesikeikiau, nieko niekam blogo nenorėjau padaryti. Tik svarsčiau, ką dabar daryti? Stumtis namo ar iki darbo? O jei iki darbo, kas tada? Per piet lėkti iki namų pasiimti atsarginę kamerą, dumti atgal ir po darbo viską pasikeisti? Bet tas ilgai užtruks. O gal iki serviso, paeiti, gal naują kamerą nusipirkti? O gal su visu ratu eiti, tegu sutvarko? O gal prašyti, kad kolegos su automobiliais parvežtų namo per pietus? Na daug laiko turėjau svarstymams, kol ėjau iki darbo, lygiai 40 min 
Na galiausiai sukalbėjau, su kolega Mantu, kad po darbo važiuodamas namo paretėtų. Ir ačiū jam!
Namie ištyrinėjau nuleistą ratą. Kaltininką šio reikalo galite pamatyti nuotraukoje.
O šitoje, matote kaip taikliai buvo susmigęs man į ratą.
Tas mažas brūkšnelis apačioje.
Viens, du ir viskas sutvarkyta, ryt bandysim važiuoti tuo pačiu maršrutu ir tikėtis, kad daugiau, ant tokių dalyku nebe užlėksiu. Nors nėr taip blogai palyginus pirmas toks įvykis po 1854 km arba 113 val mynimo
O čia šiaip nuotrauka su moralu – niekada smarkiai nesuk rato balkone, pilname visokių trapių daiktų
