Liudas Sodonis – rašliavos

Šen įvyko gan linksmas nutikimas. Nuvažiavau su bičiuliu ant estakados priveržti jo (na jo mašinos) glušo, mat barškėjo baisiai jis. Užvažiavo ir palindom pažiūrėti iš kur ten glušas kyšo. Pažiūrėjom ir jis pamatė, kad toks daikčiukas, kuris priveržia viena glušo dalį su kitą yra – sudilęs tiek, jog užteko tik pajudint ir nukrito.

Ką daryt? gal imti skardos gabalą ir priveržti išdūrus skilęs.. arba užsukti į šalia esantį servisą ir pasiklausti – gal turi. O gi neturi! Bet nebėda, tas daikčius yra pardavinėjamas kiekvienoje degalinėje ir jo kaina – 1,5 Lt (bent pas mus).

Imam. Vėl ant estakados, montuojam, “o neturi didesnio atsuktuvo” – tariau aš žiūrėdamas į 5cm ilgio atsuktuvuką. Bėga paprašyti – gavo, kur negaus, gi servisas, o pas mus visi pažįstami. Parsineša – 45cm ilgio atsuktuvą. “Kai klausiau – “ar neturi didesnio?”, neturėjau galvoje tooookio didelio”, “Aš taip pat” – šyptelėjo Andrius. Anyway sukas ir gerai, prisiveržė, atrodo. Gazuoju – ne, reikia dar vieno.

Normalus, nors ir duobėtas kelias veda gan dideliu lanku, nuo estakados iki degalinės. O degalinė matos nosies tiesumu ir dauuug arčiau. Andrius per tvora op op – lengvai ir gretai, per grovuką op op, per kelią per kitą griovuką op op, žolynas, gėlynas, degalinė <-> degalinė, gėlynas, žolynas, op op grovukas, kelias, grovukas op op, tvora op, mašina. Eh.. tenka nusivilti, tas daikčiukas per mažas. “Dabar tu bėgsi, man jau karšta” – sako andrius. Ok!

Aš per tvorą oppppp, grovukas, slyst, op, plekšt – iki nariukų, kelias, gorviukas – šaltis apima padą, ir kyla aukščiau – pasispiriam op op – užskaitom. Atgal… bėgu op op op – yra! Kelias, gorviukas, op op op – yra!!! Tvora…. Op…. “O koks asilas tinklo tvoros apačioj nepritvirtina?” Op dar kartą.. yra!

Bet… tas daikčiukas glušo barškesio nepašaliną. Namo.